referatai tik nemokami

 

Sveiki atvykę į www.gas.lt/123referatai !!!

  Pradžia || Darbų rašymas || Klausimai - atsakymai || Chat`as, pokalbiai


Rūšiuoti

Puslapis:  1,  2,  3

Ekologijos egzaminas
Ekologija – biologijos šaka, kuri tiria organizmų santykius su gamta. Ekologijos mokslo terminą įvedė vokiečių mokslininkas Haeckel(1855m). Ekologinės harmonijos pažeidimai prasidėjo kartu su žmogaus veiklos pradžia žemėje. Ekologijos svarba ypač išryškėjo XIX a. pabaig. pradėjus sparčiai vystytis pramonei ir urbanizacijai. Ypač greita ekologijos mokslo raida prasidėjo XX a. v.kuomet ekologinė pusiausvyra pasiekė kritinį lygį. Tada, buvo suvokta, kad žmogus privalo paisyti gamtos dėsnių, nes grėsmė kyla ne tik gamtai, bet ir paties žmogaus egzistencijai. Ekologijos mokslo vystymosi pradžioje buvo tiriama aplinka,kurioje tarpsta atskiros rūšys, jų santykiai su kitomis rūšimis.Atsirado ekosistemos sąvoka( kintanti tarpusavyje susijusių gyvųjų organizmų ir jų aplinkos visuma). Vėlesnei ekologijos vystimosi stadijai būdinga ekosistemos,kaip funkcinio darinio tyrimai.Dabartiniu metu ekologijos sąvoka turi dvi prasmes: 1) biologijos mokslo šaka (t.y. gyvūnų ir augalų ekologija) 2) apima žmonių visuomenės ir gamtos sąveikos aspektus.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-30

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2200

Aplinkos tarša ir jos tyrimo metodai
Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiai santykiauja. Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje – ten kur žmogus gyveno. Vystantis žmonių gamybinei veiklai, intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikos pažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-30

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2239

Viesulai Lietuvoje
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis per paskutinius daugiau negu tris dešimtmečius šalyje užregistruoti 23 viesulai (dar vadinami tornadais arba trombais). Be abejo, jų būta žymiai daugiau, tačiau dėl reto meteorologinių stočių tinklo, dėl to, kad ne apie visus tokius reiškinius mačiusieji praneša Lietuvos meteorologams, duomenų turime mažokai. Tik nuo 1967-ųjų metų nurodyta stotims registruoti tokius pavojingus ir, beje, paslaptingus reiškinius kaip viesulai.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2122

Vandens vartojimas ir teršimas
Vandens, visų pirma upių, teršimas ir toliau lieka opiausia Lietuvos ekologine problema. Tai akivaizdžiai rodo jau vien toks faktas, kad beveik pusę milijono gyventojų turintis Kaunas iki šiol neturi užteršto vandens valymo įrengimų. Nors dėl pastarųjų metų pramonės nuosmukio bei sumažėjus chemikalų vartojimui žemės ūkyje gerokai sumažėjo ir vandenų tarša, tačiau daugelio Lietuvos upių, taigi ir Kuršių marių būklė ir toliau lieka krizinė. Apskaičiuota, kad pastačius Kauno nuotekų valymo įrengimų bent mechaninę dalį ir biologinius Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos valymo įrengimus, biologinė tarša Lietuvoje sumažėtų apie 70%. Taigi padėtis iš esmės pagerėtų, tačiau iki šių darbų pabaigos dar toloka.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2177

Saulės spinduliuotė
Saulės spinduliuotė susideda iš matomosios, infraraudonosios ir ultravioletinės dalies. Pastarosios dėka mūsų oda gražiai įdega arba tampa raudona, pūslėta ir skausminga,t. y. - nudega. Ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV) turi teigiamą poveikį, tačiau dideli jos kiekiai gali pažeisti gyvus organizmus. Metai po metų veikdama žmogaus odą, UV skatina jos priešlaikinį senėjimą, gali sukelti odos vėžį arba akių kataraktą. Tiesa, oda gali šiek tiek prisitaikyti prie UV gamindama melaniną (įdegdama). Žmogaus akis tokio sugebėjimo neturi.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2265

Pagrindinės aplinkos teršimo pokyčių tendencijos
Atmosfera — tai mūsų planetos periferinis sluoksnis, gaubiantis litosferą (kie¬tąją Žemės rutulio sferą) ir hidrosferą (Žemę gaubiantį vandens apvalkalą). Šiandien dar niekas negali tiksliai nurodyti atmosferos kilmės. Teigiama, kad atmosferai milijardai metų. Jos kilmė ir raida glaudžiai susijusi su Žemės formavimusi. Beveik 50 proc. atmosferos masės yra susitelkusi iki 5 km virš jūros lygio, 75 proc.— iki 10 km ir 95 proc.— iki 20 km aukščio. Atmosfera yra būtina sąlyga gyvybei palaikyti. Ji regu¬liuoja žemės klimatą. Jeigu atmosferos nebūtų, paros temperatūra svyruotų 200 °C ribose ir žemėje vyrautų absoliuti tyla. Atmosfera sudaryta iš troposferos, tropopauzės, stratosferos, mezopauzės, termosferos ir egzosferos sluoks¬nių. Atmosferoje gyvybė aptinkama iki 15—20 km aukščio, tačiau nuolat gyvenančių organizmų nėra.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2195

Saulė
Saulė yra galingiausias natūralus žmogų veikiantis spindulinės energijos šaltinis, skleidžiantis elektromagnetines bangas infraraudonųjų, matomųjų, ultravioletinių, radijo bei rentgeno spindulių diapazono.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2144

Kas yra klimatas ir koks jis Lietuvoje
Mes žinome, kokie permainigi orai mūsų vidutinių platumų zonoje. Net dvi labai panašios dienos skiriasi viena nuo kitos skirtinga temperatūra, vėjo kyptimi, debesų kiekiu arba kitais meteorologiniais dydžiais bei reiškiniais. Kaip dažnai mes stebime, kad darganą keičia giedra, o šilumą – staigus atšalimas. Šią kaitą mes pastebime ne tik diena iš dienos, bet ir lygindami atskirus metų laikus. Nežiūrint į didelę orų kaitą, vis dėlto pastebime tam tikrus dėsningumus, būdingus tam regionui. Šiuos pastovius dėsningumus, būdingus tam tikrai vietovei, vadiname klimatu.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2276

Ignalinos atominės elektrinės poveikis aplinkai
Eksploatuojant bei remontuojant atominę elektrinę susidaro dideli kiekiai radioaktyviųjų atliekų, kurios kaupiamos elektrinės saugyklose. Elektrinei normaliai dirbant, į aplinką patenka nuo radioaktyviųjų medžiagų apvalytas vanduo ir oras. Tarša sustiprėja remontuojant ar įvykus avarijai. Atominės elektrinės tarnybos nuolat matuoja radioaktyviųjų medžiagų emisiją į orą ir vandenį. Kadangi matavimams naudojama nepakankamai tobula įranga, tai gaunami ne visiškai patikimi rezultatai.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2338

Dirvožemis
Žemės ūkio tarša, mineralinių trąšų naudojimas ir išplovimas. Miškų dirvožemiai Dirvožemis - itin sudėtingas ir nuolat besivystantis aplinkos komponentas. Jo danga dabartinės Lietuvos teritorijoje pradėjo formuotis maždaug prieš 9-10 tūkstančių metų ir tik pietrytinėje dalyje aptinkami daug senesni, paskutiniojo apledėjimo nepaveikti dirvožemiai. Svarbiausi dirvodaros veiksniai yra klimatas, augalija, gyvūnija ir žmogaus ūkinė veikla.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2221

Augalija
Miškai ir daugiamečių žolinių augalų bendrijos vaidina didžiulį vaidmenį stabilizuojant neigiamus gamtinius ir antropogeninius procesus, reguliuojant aplinkinių teritorijų hidrologinį režimą bei klimato sąlygas ir išsaugant pusiausvyrą gamtoje. Ypač aktualiu stabilizuojantis natūralios bei pusiau natūralios žolinės ir sumedėjusios augalijos poveikis yra tapęs pastaraisiais dešimtmečiais, kai labai padidėjo žmogaus poveikis gamtinei aplinkai ir, žinoma, jos teršimo mastas. Daugiamečių augalų ir visų pirma miškų bendrijos sugeba išfiltruoti didelius paviršinio vandens nuotėkio bei užteršto oro kiekius ir gerokai sumažinti paviršinių vandens telkinių, gruntinių vandenų ir oro baseino užterštumą.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2096

Atliekos
Lietuvoje iki šiol nebuvo vieningos atliekų apskaitos, išskyrus buitinių atliekų apskaitą, kurią vykdo komunalinės tarnybos, ir vienkartines pavojingų atliekų apskaitas . Aplinkos apsaugos departamentas visų atliekų apskaitą pradėjo 1991 metais, paruošus atliekų apskaitos formą ir atliekų klasifikatorių. 1992 metais atliekų apskaitos forma ir atliekų klasifikatorius buvo patikslinti. Atliekų klasifikatorius ir forma parengti remiantis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų kontrolės medžiaga ir Tarptautiniais atliekų identifikavimo kodais. Nuo 1993 m. pradžios įsigaliojo Aplinkos apsaugos departamento paruošta atliekų pirminės apskaitos tvarka, kuri leis gauti tikslesnius duomenis apie atliekų susidarymą, efektyviau atlikti atliekų tvarkymo įmonėse kontrolės funkcijas.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2241

Oras
Oras - tai ne tik dujų mišinys, bet ir jame pakibusios kietos ir skystos dalelės, vadinamos aerozoliais. Iš įvairių taršos šaltinių į orą patekusios cheminės medžiagos (tai paprastai vadinama emisija) išsisklaido, dalis jų transformuojasi į kitas medžiagas ar junginius ir oro masių pernešamos tolyn nuo šaltinio. Vykstant atmosferos valymosi procesams (išplaunant teršalus krituliams arba jiems sausai nusėdant), teršiančios medžiagos priklausomai nuo jų cheminių ir fizinių savybių bei meteorologinių sąlygų įvairiu greičiu, taigi ir įvairiu atstumu nuo taršos šaltinio (nuo keliasdešimties metrų iki tūkstančių kilometrų), nusėda ant sausumos ar vandens paviršiaus.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2278

Atmosferos oro teršimas
Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas - natūraliais komponentais: Dulkėmis. Mikroorganizmais, grybeliais, žiedadulkėmis, fitvaleksinais, balzaminėmis augalų medžiagomis, organinių medžiagų irimo komponentais, NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis) ir kt.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-11-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2095

Ekologinis ugdymas yra privalomas visiems mokiniams
Anksčiau žmogaus ir gamtos ryšiai buvo tampresni. Tai rodo ne tik liaudies kūryba, senovės lietuvio gyvenimo budas, meninikų ir rašytojų kūriniai, bet apie tai byloja Ir Lietuvos pedagogų darbai,kuriuose vystoma mintis, kad gamta-tiesiogine vaiko ugdytoja. Prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos, tapo viena iš aktualiausių socialinių problemų.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-10-30

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2122

Vandes užterštumas
Žmogaus organizme yra 65 - 70% vandens. Antuanas de Sent-Egziuperi apie vandenį rašė: “Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė”. Vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens, - vos keletą dienų. Vanduo palaiko normalią kūno temperatūrą.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-06-14

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2297

Oro taršos referatas
1. ORO KOKYBĖ 1996 m. oro kokybė Lietuvoje nuolat stebėta 10 miestų ir pramonės centrų, 22 stacionariose oro kokybės kontrolės stotyse. Spalio mėn. Kėdainiuose pradėti oro užterštumo tyrimai antroje stotelėje Aristavoje. Per metus išanalizuota daugiau kaip 76 tūkst. oro bandinių, išmatuota pagrindinių oro priemaišų - dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido bei specifinių priemaišų - formaldehido, fenolo, azoto monoksido, sulfatų, amoniako, sieros vandenilio, fluoro vandenilio koncentracija miestų ore.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-06-14

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2225

Aplinkosaugos referatas
Pastariesiems dešimtmečiams būdingi rimti visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie kokybiškai naujos gamtos apsaugos strategijos. Žmogus suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-06-14

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2141

Žmogaus poveikis gamtai
Rūšių išmirimas — gana natūralus procesas: iškastinės liekanos rodo, kad Žemėje yra gyvenę daug tūkstančių gyvūnų rūšių, kurių dabar nebėra. Žmogus neprisidėjo prie jų išmirimo. Tačiau per paskutinius kelis šimtmečius gyvūnų išmirimas gerokai paspartėjo: nuo 1600 metų išnyko mažiausiai 36 žinduolių rūšys, ir dar 120 rūšių šiuo metu gresia pavojus išnykti.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-05-30

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2239

Aplinkos tarša ir žmogaus sveikata
Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama ir aplinkos tyrimo programoms. Atmosferos oro taršos įtaka visuomenės sveikatai nagrinėjama įvairiais aspektais. Respublikoje vykdomi platesnės apimties Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų sveikatos ekologiniai monitoringo projektai. Didžiuosiuose šalies miestuose vertinama ekologinė situacija ir analizuotas gyventojų ligotumas ir mirtingumas.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-05-30

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2128


Puslapis:  1,  2,  3

Dalykai

Paieška

Laukiame

Laukiame Jūsų darbų..

Svetainė atnaujinta:
2013.12.14





 
 

Copyright © 2015 123 referatai Lithuania • Atsakomybės ribojimas • Reklama