referatai tik nemokami

 

Sveiki atvykę į www.gas.lt/123referatai !!!

  Pradžia || Darbų rašymas || Klausimai - atsakymai || Chat`as, pokalbiai


Rūšiuoti

Puslapis:  1,  2,  3,  4

VU 1 kurso Filosofijos įvado špargalkės
Talis Milietietis-pirmas graiku filosofas. Tvirtino,kad viskas atsirado iš vandens. Tai pagrindinė stichija. Anaksimenas Milietiestis-stichija laikė orą. Heraklitas Efesietis-galvojo, kad visa ko pradas yra ugnis, tvirtino, kad viskas teka,v iskas kinta. Anaksimandras Milietietis- vartojo archeterminą, apeirona (tai neapibrėžta beribė būtis). Zenonas ir Permenidas, Ksenonas –Elejaus mokykla, teigė, kad yra viena būtis, o nebūties nėra.
Tipas:   špera   Įdėjimo į puslapį data: 2013-10-9

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2242

Senovės graikų mąstytojai apie pasaulio pradą
Pirmoji filosofijos mokykla buvo įkurta Milete, todėl vėliau ir buvo pavadinta Mileto mokyklą. Miletas, tai vienas iš pirmųjų VI a. pr. Kr. miestų kur įsižiebė filosofinio mąstymo židinys. Tik reikėtų nepamiršti ir Efeso, gimtojo Heraklito (apie 540-480 m. pr. Kr.) miesto. Šios mokyklos filosofai tyrinėjo gamtą, rašė knygas apie gamtą, svarstė, iš ko joje viskas susideda. Jonijos (tai išeiviai iš Graikijos, praeityje kilę iš jonėnų genčių) mąstytojai bandė surasti pirminę medžiagą, iš kurios viskas atsiranda ir vėl grįžta į ją. Jie neabejojo dėl pirmojo prado tikroviškumo ir esaties realumo. Tikrovė yra, esti, egzistuoja. Pirmasis pradas, iš kurio viskas atsiranda, pats savaime – amžinas, neatsirandąs ir neišnykstantis.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-10-9

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2278

Platonas – Valstybė, 7-os knygos apžvalga ir analizė
Geriausias Sokrato mokinys Platonas (428/427-348/347 m. pr.m.e.) iš didelės pagarbos savo mokytojui beveik visus savo kūrinius parašė dialogo forma, kuriuose filosofo poziciją užima Sokratas. Ne išimtis ir Valstybė. Septintojoje knygoje Platonas toliau tęsia gėrio sampratą. Dar viena Sokrato figūra, Uolos alegorija, sulaukia filosofinio piligrimo. Tai pats detalizuočiausias Platono aprašytas paveikslas ir, neabejotinai, pats svarbiausias.
Tipas:   analizė   Įdėjimo į puslapį data: 2013-09-28

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2170

Egzistencialistinė ir absurdo dramos
Egzistencializmas kelia būties ir žmogaus egzistavimo problemas - gyvenimo prasmės, mirties, kančios. Tai nereiškia, kad egzistencialistai pirmieji atkreipė dėmesį į šiuos klausimus, tačiau žmogaus egzistencijos problema yra pagrindinis egzistencialistų tyrinėjimo objektas. Egzistencijai jie teikia pirmenybę prieš esmę, be to, egzistencija, anot jų, nėra iš anksto duota, o kuriama kiekvienu momentu konkrečioje situacijoje. Žmogus egzistencialistų suprantamas kaip subjektyvi esybė, laisvai pati save kurianti. Tačiau klaidinga būtų galvoti, kad egzistencialistai žmogų nagrinėja izoliuotai nuo pasaulio ir visuomenės. Egzistencialistai pripažįsta žmogaus ryšį su kitais ir jį supančiu pasauliu, žmonių tarpusavio egzistavimo problema yra labai svarbi egzistencialistinėje filosofijoje. Taip pat neteisinga būtų tapatinti egzistencializmą su kokio nors vieno filosofo sukurta sistema todėl, kad ši filosofinė kryptis atstovaujama daugelio filosofų ir kiekvienas jų savitai sprendžia egzistencijos klausimus.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-09-17

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2096

Egzistencializmo ir fenomenologijos bruožai
Jau viduramžiuose užčiuoptume filosofinio mąstymo moralinį charakterį, kurį itin pabrėždavo Šv. Augustinas ir Šv. Bonaventūras. Tačiau gilesnes šaknis egzistencinei filosofijai padėjo įleisti danų filosofas Soren Kierkegaard (1813-1855). Jis pasipriešino keliamai Hegelio idealistinės visuotinybės filosofijai, kuri žmogų ėmė tik antiasmeninės idėjos istorinio plėtojimosi momentu. Kierkegaard nepabijojo atskleisti nepalyginamą žmogaus individuališkumą ir čia žmogus susiduria vienas prieš savąjį absoliutą tame tikėjimo paradokse, kuriame individo tikėjimas yra aukščiau visų bendrųjų normų. Kaip ir daugelis iškilių asmenybių, Kierkegaard nesusilaukė didelio susidomėjimo savo epochoje.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-09-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2109

Švietimo epochos anglosaksų filosofai
Džeremis Bentamas. Džordžas Berklis. Džozefas Butleris. Edmundas Burke. Tomas Džefersonas. Samuelis Džonsonas. Bendžaminas Franklinas. Adamas Fergisonas. Džonatanas Edvardsas. Aleksandras Hamiltonas. Deividas Hartlis. Deividas Hiumas. Henri Omes. Džonas Hovardas. Francas Hutchesonas. Artūras Kolieras. Bernardas Mandevilis. Robertas Ovenas. Tomas Pienas. Džonas Blokas. Tomas Ridas. Deividas Rikardas. Adamas Smitas. Antonis Šaftesberis. Metjusas Tindalis. Džonas Tolandas.
Tipas:   lentelė   Įdėjimo į puslapį data: 2013-06-22

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2166

Akvinietis Tomas
Akvinietis, Tomas (Thomas Aquinas) – vienas iš labiausiai žinomų viduramžių mąstytojų (1225 – 1274), dominikonų vienuolių ordino narys, ryškiausias scholastinio mokymo atstovas, kartu su Augustinu padarė didelę įtaką teologijos vystymui, katalikų bažnyčios laikomas vienu iš šventųjų. Griežtai laikėsi Aristotelio filosofijos, kurio darbams išleido komentarus.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-05-30

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2195

Laisvė ir atsakomybė
Laisvė tokia žmogaus galia , kurią jis vykdo kaip savo paties valią savo atsakomybe. Laisvė visada susijusi su atsakomybe , jos viena be kitos neegzistuoja.Laisvei svarbu tai , ką žmogus daro , t.y. veiksmo tikslas ir realizavimo būdas.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-05-13

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2334

Idialistinio ir pragmatistinio ugdymo palyginimas
Idealistinio ugdymo tikslas – ugdyti kūrybingą asmenybę, kultūrinio palikimo dalyvę ir tęsėją. Žmogus ugdomas taip, kad vadovaudamasis protu, pats sugebėtų priimti teisingą sprendimą. Remiantis šia filosofija, yra ugdomi idealistai, nes tikros tik idėjos. Tuo tarpu pragmatizmo ugdymo tikslas – ugdyti individą, mokantį spręsti gyvenimo problemas, sugebantį prisitaikyti prie kintančio aplinkos.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-05-12

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2094

Platono vieta Antikos filosofijoj
Platonas (428/427 -348/347 pr.k.) padarė didžiulę įtaką visai Vakarų filosofijos raidai. Taip pat Platonas laikomas idealistinės filosofijos pradininku,sukūrusiu objektyviojo idealizmo sistemą. Šios filosofijos atsiradimą lėmė ankstesnė vergovinė Graikijos filosofija, prieštaravimai tarp atskirų konccepcijų ir ta aplinka,kurioje gyveno Platonas.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-05-11

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2125

Graikų filosofija
Sokratas, Platonas ir Aristotelis tapo trimis atskaitos taškais. Platono mokykla (Akademija) usiėmė epistemologijos, metafizikos ir etikos studijomis; Aristotelio licėjus paniro į empirines studijas. Šalia jų svarbesniosios buvo epikūriečių (kurie gyvenimo tikslą matė malonumuose) ir stoikai (įkurta Zenono ir kuriems gyvenimas turėjo būti užpildytas išmintimi bei dora) mokyklos.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-25

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2143

Anapus gėrio ir blogio
Tarkime, jog tiesa yra moteris,- kaip? Argi nepagrįstai įtarinėjama, kad visi dogmatiški filosofai menkai suprato moteris? Kad tas perdėm rimtas ir įkyriai landus artėjimo prie tiesos būdas buvo netikusi ir nederama priemonė moters širdžiai pavergti?
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-24

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2131

Valstybė ir viešosios teisės sąvoka
Pirmasis pasaulinės valstybės dėsnis – karaliui įstatymai neprivalomi. Antrasis dėsnis įrodė, kad, Kadangi Kristus neturėjo pasaulietinės valdžios, tai Jis negalėjo perduoti jos savo įpėdiniui – popiežiui.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-24

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2305

Teisės pažiedimas ir nusikaltimas. Bausmės skyrimo ir vykdymo filosofiniai aspektai
Iki Anzelemo nuodėmė buvo suvokiama ne kaip esatis, o kaip santykis tarp žmogaus ir Dievo. Negana to, žmogus iš didžiosios raidės – Adomas, - kaip jau buvo manoma, negali būti atskiras nuo konkrečių vyrų ir moterų. Nei humaniškumas, nei nuodėmė nebuvo traktuojami kaip objektyvi universali realybė, egzistuojanti atskirai nuo jos konkrečių apraiškų.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-24

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2118

Prigimtinė būklė ir teisė, teisė į gyvybę
Prigimtinės būklės charakteristika B. Spinozos, T. Hobso ir Dž. Loko filosofijoje. Teisės atsiradimo natūralios prielaidos.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-24

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2091

Teisinio santykio kilmė. Daktinės ir prievolių teisės filosofiniai pagrindai
Ruso ima žmonių gamtiška padėtį ir tvirtina, kad tai buvo grynumo ir nekaltumo padėtis. Reikalai tuomet buvo apriboti ir patenkinti gamtos dovanomis. Pripratęs prie gamtos žmogus nesiekia pažinti jos paslapčių, tad mokslas ir filosofija yra jam svetimi.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-24

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2113

Šeimos ir visuomenės narių teisės
Šeima, kaip tiesioginė dvasios substancija, yra apbūdinama per jausmų vienybę – meilę. Todėl šeimoje asmuo jaučia savo individualumą šioje vienybėje. Asmuo supranta savo esmę, jausdamasis šioje vienybėje ne kaip asmuo pats sau, o kaip šios vienybės dalis.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-24

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2102

Austinas ir Hartas
Austino teisės koncepcijos kritika. Hartas apie teise kaip apie pirminių ir antrinių normų junginį.
Tipas:   konspektas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-24

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2079

Lietuvių filosofai
Aprašomos trys Lietuvos filosofijos kryptys ir epochos, žymiausi to meto filosofai, jų teiginiai ir bruožai. Vydūnas, Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-24

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2202

Stoicizmas
Neblogas darbelis įvertintas 9. Jums spręsti reikia jums jo ar ne :) Stoicizmas – viena iš dviejų reikšmingiausių helenizmo epochos krypčių (300 m. pr. Kr. – 200 m. po Kr.). Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių stoa poikile – margoji stoja. Ji buvo pastatyta Atėnų agoroje - turgavietėje. Margojoje stojoje rinkdavosi stoikai.
Tipas:   referatas   Įdėjimo į puslapį data: 2013-04-19

[ Atsisiųsti ]:    Jau siuntėsi: 2250


Puslapis:  1,  2,  3,  4

Dalykai

Paieška

Laukiame

Laukiame Jūsų darbų..

Svetainė atnaujinta:
2013.12.14





 
 

Copyright © 2015 123 referatai Lithuania • Atsakomybės ribojimas • Reklama